None

Konkursas-fotostudija "Iš ko pažinsi, kad lietuvaitis?"

  • Autorius: PKI
  • 2017 m. liepos 17 d.

13 - ajame Prigimtinės kultūros seminare "Prigimtinė kultūra XXI amžiuje: tąsa, tankis, takumas" vyko konkursas-fotostudija  „Iš ko pažinsi, kad lietuvaitis?“ 

Fotografės Karolinos Želvės nuotraukos leidžia pamatyti, kaip šiandien įsivaizduojama nešiosenos tradicija, kokie medžiaginiai ženklai jai priskiriami. 

None

Kas yra Pusiaužiemis, arba Svaikstiko švytėjimas

Pusiaužiemis – pats žiemos vidurys. Tiksli šios senovinės šventės diena nėra žinoma, bet liaudies  kalendoriuje  ji tapatinama su sausio 25 diena arba su vasario 2 d. Tai ne tik diena, kai meška ar barsukas ant kito šono verčiasi (ką ir šiandien juokaudami prisimename), bet ir žinia, jog žiema pasiekia savo galimybių ribą ir keičia savo pavidalą. Šalto švytėjimo blyksnis – dievo Svaikstiko kardas...

None

Apie neužmirštuolę ir kitas atminties gėleles

Jau kelintus metus iš eilės sausio mėnesį neužmirštuolė tampa svarbia gėlele Lietuvoje –  vieni ją segasi kaip simbolį, leidžiantį išreikšti pagarbą žuvusiesiems sausio 13-ją už mūsų visų laisvę, kiti kalba apie šį simbolį su abejone ar pasipiktinimu. Kokia neužmirštuolės simbolinio vaizdinio kilmė ir ryšys su lietuvių prigimtine kultūra? 

None

Kalėdų senelis ar kažkas daugiau

Vigmantas Butkus FB reaguodamas į prieššventinę žiniasklaidą rašė: „susidaro įspūdis, kad gyvenu valstybėje, kurios pagrindinė religija yra Etnografija, o pagrindiniai kulto tarnai – šieno po staltiese istorijos [...] žinovai?“. Iš tiesų namų šventėse nemažai butaforinių etnografinių detalių. Ar Kalėdų senelis viena jų? 

None

Prigimtinė kultūra ir Europa

Dažnai tenka girdėti ir skaityti apie Lietuvos ir Europos perskyrą. Keliami retoriniai klausimai − ar Lietuva su Europa, ar prieš ją, ar lietuviai nori ar nenori būti europiečiais. Pažįstamas šūkis  − „Būkime europiečiais!“ (ar netgi „Nebūkime provincija, būkime europiečiai“).  Tai žadina smalsumą, kas gi yra ta taip dažnai minima „Europa“ ir kaip šis iš esmės politinis klausimas įvelkamas į kultūrinį rūbą ir formuoja Europos kultūros sampratą. Kas šiandien suvokiama kaip europietiška kultūra ir koks jos santykis su prigimtine kultūra Lietuvoje?

None

Apie lūkuriuojančią vyrų rasę

Turiu nuojautą, kad vyrai gyvenime tvarkosi gerokai prasčiau nei moterys. Trumpesnis vyrų gyvenimo amžius vainikuoja jų pastangas. Trumpesnis vyrų gyvenimas nėra prasmingesnis nei moterų. Moterys, vis dar gaunančios mažesnes algas, užtikrintai stumia vyrus į pakraščius. Prezidentė moteris – ne atsitiktinumas.

Daugiau įrašų..