Kategorija – Prigimtinė kultūra

None

Apie lūkuriuojančią vyrų rasę

Turiu nuojautą, kad vyrai gyvenime tvarkosi gerokai prasčiau nei moterys. Trumpesnis vyrų gyvenimo amžius vainikuoja jų pastangas. Trumpesnis vyrų gyvenimas nėra prasmingesnis nei moterų. Moterys, vis dar gaunančios mažesnes algas, užtikrintai stumia vyrus į pakraščius. Prezidentė moteris – ne atsitiktinumas.

None

Rytoj – medžių sodinimo šventė

Medžių sodinimas – gyvas lietuvių prigimtinės kultūros reiškinys! Vardiniai medžiai auga daugelyje mūsų krašto sodybų ir kaimų. Šiandien įprasta paimti ūgtelėjusius medelius vienoje vietoje ir pasodinti kitoje. Senesnis būdas, matyt, bus buvęs medžio vaisių daiginimas, sodinimas. Tai lyg pirmapradė apeiga: sėkla iš Žemės paima jos galią, įkūnija gyvybę ir gyvenimą.

None

Rudenojai − senoji „derliaus šventė“

Šiandien mėgstamos „Derliaus šventės“ yra senovinės baltų šventės, vadintos Rudenojais, tąsa. Kokia tai šventė ir kokios jos šiuolaikiniai pavidalai?

„Jie turėjo savo šaliai būdingą senovinį apeiginį paprotį: prisirinkę žemės duodamų vaisių, spalio mėnesio pradžioje drauge su žmonomis, vaikais ir šeimynykščiais eidavo į miškus, kuriuos laikė šventais, ir tris dienas iš eilės savo dievams aukodavo jaučius, avinus bei kitus gyvulius“ – XV amžiuje rašė J. Dlugošas... 

 

None

Grybavimo ypatumai

Laisvais protarpiais paskaitau Valentino Sventicko knygą apie Justiną Marcinkevičių ir bent tris kartus per dieną paties Marcinkevičiaus „Grybų karą“. O aplink dygsta grybai...Laisvais protarpiais paskaitau Valentino Sventicko knygą apie Justiną Marcinkevičių ir bent tris kartus per dieną paties Marcinkevičiaus „Grybų karą“. O aplink dygsta grybai...

None

Prigimtinės kultūros tankis: tarp rožės ir lelijos

Kultūrą pavadindami prigimtine ją išskiriame iš kultūrinės visumos. Ji tampa lyg ir keistu, mažai pažįstamu, netgi marginaliniu ar svetimu reiškiniu. Regis, taip atsitinka dėl žmogaus įgimto polinkio mąstyti priešpriešomis. Tačiau Lietuvoje nėra jokių dviejų kultūrų – prigimtinės ir šiuolaikinės, o yra tiesiog lietuviška kultūra, į kurią patenka ir liaudies dainos su visais šiuolaikiniais perkūrimais, ir moderni literatūra, ir rožės su lelijomis...

None

Savaimingos ir sunormintos valstiečių sodybų erdvės: anketos atsakymų apibendrinimas

11-asis prigimtinės kultūros seminaras "Prigimtinė kultūra ir laisvė" vėl vyko Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje. Muziejaus ekspozicija pasirodė dėkinga tokiai temai. Mat istorijos bėgyje Lietuvos žemdirbiai turėjo skirtingas galimybes laisvai arba ne pasirinkti vietą savo sodyboms, dėstyti jose statinius, sodinti medžius.

Prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir laisvė“, 2016 m. birželio 30 d. – liepos 3 d., Rumšiškės

Šiandien prasideda akademinis prigimtinės kultūros seminaras. Seminaras vyksta Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje. Seminarą organizuoja Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija. Seminaro pranešėjai literatūros ir tautosakos tyrėjai, istorikai, filosofai, architektai, menotyrininkai; tarp jų literatūrologė Viktorija Daujotytė, istorikai Antanas Kulakauskas, Rimvydas Laužikas, Vykintas Vaitkevičius, etnologės Giedrė Šmitienė, Aušra Žičkienė, filosofai Jurga Jonutytė, Žilvinas Svigaris. Seminaras remiamas Lietuvos kultūros tarybos.