Derinimui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Visuomenės ir kultūros veikėjai ne kartą ragino praėjusios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę imtis priemonių, kad būtų atkurti sovietinės okupacijos ir Lietuvos nepriklausomybės metais panaikintų gyvenamųjų vietovių vardai.
XIX a. pabaigoje Lietuvoje buvo 26 482 vardus turintys miestai, miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. Jų skaičius Lietuvos Respublikos žemės reformos laikotarpyje ir sovietinės okupacijos pradžioje kito nežymiai (1959 m. siekė 25 143), tačiau vėlesniais dešimtmečiais dėl visuotinai žinomų priežasčių tūkstančiai Lietuvos gyvenamųjų vietovių sunyko – 2011 m. gyventojus turinčių kaimų ir viensėdžių surašyta jau tik 16 908. Remiantis Administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu bei pavadinimų tvarkymo taisyklėmis, be nuolatinių gyventojų likusių kaimų ir viensėdžių vardai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais yra braukiami iš Adresų registro, naikinamos jų buvusios ribos, o kartu ir ilgaamžė tautos atmintis.
2016 m., visuomenei reikalaujant, Vyriausybei pasiūlius, VĮ Registrų centras sukūrė istorinių Pasvalio ir Vilniaus r. gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų pažymėjimo bandomąjį projektą, bet atskiras sluoksnis Lietuvos Respublikos adresų registro objektų interaktyviajame žemėlapyje REGIA, nėra kuriamas. (Toks pažymėjimo būdas yra gera priemonė sunaikintų, sunykusių kaimų ir viensėdžių atminimui – suteikia galimybę jų vardus tarti de facto, tačiau, deja, nesukuria teisės jau prarastus istorinius vardus sugrąžinti į valstybinius dokumentus ir naudoti juos de jure).
Atsižvelgdami į tai ir pabrėždami išskirtinę gyvenamųjų vietovių vardų reikšmę valstybės gyvavimui ir tautos atminties puoselėjimui, XII Prigimtinės kultūros instituto seminaro Kalba ir savastis, 2017 m. kovo 18–19 d. įvykusio Sanklodiškėse (Molėtų r.), dalyviai priėmė šią r e z o l i u c i j ą:
1) Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių vardai turi būti pripažinti nematerialaus kultūros paveldo vertybėmis, kurios teikia tautai pilnatvės jausmą, saugo ir įtvirtina tautos ryšį su gimtąja šalimi;
2) Sustabdyti Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių III skyriaus 23 punkto ,,Gyvenamoji vietovė, kurios visa teritorija priskiriama kitų gyvenamųjų vietovių teritorijoms, panaikinama“ galiojimą ir veikimą, kadangi juo remiantis be gyventojų likę Lietuvos kaimai ir viensėdžiai yra braukiami iš Adresų registro
3) Visi gyvenamųjų vietovių vardai, išbraukti iš Lietuvos TSR Administracinių teritorinių vienetų sąrašo ir Lietuvos Respublikos adresų registro turi būti atkurti nepriklausomai nuo to ar yra tose buvusiose gyvenamose vietovėse nuolatinių gyventojų (žemės naudotojų), ar nėra, jei teisės aktai šių kaimų ir viensėdžių teritorijoje žemės savininkams nedraudžia atkurti sodybų ir statyti gyvenamosios arba rekreacinės paskirties pastatų.
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog 1994 m. Lietuva oficialiai iškėlė Mažosios Lietuvos (Kaliningrado srities) žemės ir vandenų vardų klausimą Europos Taryboje ir svarstymui pateikė atitinkamo turinio rezoliucijos projektą: ,,1. Europos Taryba pareiškia, kad hidronimai ir toponimai, iki XX šimtmečio saugoję etninę kultūrinę atmintį, yra svarbiausiojo Europos kultūros palikimo dalis, kurį reikia išsaugoti ateičiai“. Šią rezoliuciją parėmė 25 Europos valstybių parlamentarai.
XII Prigimtinės kultūros seminaro rengėjų ir dalyvių vardu
Doc. Filomena Kavoliutė
Prof. Vykintas Vaitkevičius