Savaimingos ir sunormintos valstiečių sodybų erdvės: anketos atsakymų apibendrinimas
- 2016 m. liepos 16 d.
Nuotraukose:
Daujėnų sodybos gerasis kiemas
Savaimingo planavimo Daujėnų sodyba
Gatvinio rėžinio kaimo sodybos
Stačiakampio plano Obelinės sodyba
11-asis prigimtinės kultūros seminaras "Prigimtinė kultūra ir laisvė" vėl vyko Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje. Muziejaus ekspozicija pasirodė dėkinga tokiai temai. Mat istorijos bėgyje Lietuvos žemdirbiai turėjo skirtingas galimybes laisvai arba ne pasirinkti vietą savo sodyboms, dėstyti jose statinius, sodinti medžius. Kadaise visos sodybos buvo savaimingos, taip ir vadinamos laisvo, padriko plano. Jose šeimininkai kūrėsi pagal savo supratimą ir galimybes, atsižvelgdami į gamtinę aplinką. Seminaro metu tokias atstovavo Daujėnų sodyba, esanti Aukštaitijos sektoriuje. Netoliese muziejuje yra rodomas gatvinio rėžinio kaimo fragmentas, tokio kaimo, kurio tvarkingą sodybų ilgais, statmenais gatvei sklypais planą lėmė Valakų reforma. Jos metu valstiečių ūkiai buvo prievarta sukelti į kaimavietes, o sklypų formos aiškiai apibrėžtos. XIX – XX amžiais iš kaimų vėl daugiau ar mažiau griežtai buvo norodyta kraustytis į vienkiemius, o pastatus statyti tvarkingai aplink stačiakampį kiemą. Tokios erdvės pavyzdys – Obelinės sodyba muziejaus Suvalkijos sektoriuje. Seminaro dalyviams buvo pasiūlyta patiems apeiti visų trijų rūšių erdves ir užpildyti anketą, kurioje išvardytas pluoštas erdvinius požymius ar potyrius apibūdinančių sąvokų. Ir paklausta: kuri iš erdvių labiausiai patiko, kur norėtųsi gyventi ar poilsiauti.
Dėkoju tiems, kurie atsakėte į anketos klausimus ir jas perdavėte man. Jų pagrindu darau šį apibendrinimą kuris dar kartą parodo, kad žodžiais išreikšti įspūdžius apie erdvinius darinius nėra paprasta. Stebėdami aplinką mes vienu žvilgsniu aprėpiame daugelį aspektų, kurie reiškiasi kaip sudėtingi pačių įvairiausių požymių sąryšiai, be to, jie veik visada vienu metu rodo keletą kurios nors savybės kokybinių lygmenų, kurie dar nuolat kinta. Taip stambus medžio kamienas skyla į daugybę šakelių, kurios baigiasi lapais, na, o šie kažkada dar ima ir nukrenta...
Bandymas į žodžius sudėti architektūros įspūdžius gali būti rimtas iššūkis arba pramoga, bet tai visuomet tik dalinis vaizdo sustabdymas sąvokų pagalba. Požymių ir pajautų sąrašai, pasiūlyti kaip galimų žvilgsnių į kiemų erdves pavyzdžiai, toli gražu neišsamūs. Gautieji atsakymai rodo, kad daugumą pateiktų sąvokų porų buvo galima suprasti kaskart savaip, skirtingai numanant pažyminius. Tarkim, net uždara / atvira požymis buvo suprastas įvairiai, ypač Daujėnų (savaimingo planavimo) sodyboje, kadangi ką laikysime uždarumu, o ką atvirumu, priklauso nuo požiūrio kampo (panašiai kaip žinomame pusiau pripildytos stiklinės pavyzdyje). Na, o erdvumo įvertinimo atveju dauguma atsakymų sutapo, nors 20 % atsakiusiųjų atrodė kad ir gatviniame kaime pakankamai erdvu. Iš viso, didžiausia nuomonių įvarovė stebima būtent kaimo vertinimuose, o vienkiemių atvejais sutapimų daugiau. Pažymėtina, kad Daujėnų sodyboje sąvokų pasirinkimai sutapo daugiausiai išreiškiant pajautas, tai yra jausminus santykius su erdve, tokius kaip įdomu, jauku, draugiška ir pan, o Obelinės stačiakampio plano sodyboje – išorinių požymių įvardijimuose, tokių kaip tvarkinga, vientisa, šviesu ir pan. Gi gatvinis kaimas, nepaisant nuomonių įvairovės vertinat daugumą kitų požymių, kone visiems pasirodė gražus. Nors gyventi jame niekas iš atsakiusiųjų nenorėtų (tik pasvarstoma, kad jis tiktų bendruomeniškiems žmonėms). Vienas atsakusiųjų gyventi rinktųsi Obelinės vienkiemį, nors atostogautų tokiame kaip Daujėnų. Visi kiti atidavė neginčijamą pirmenybę Daujėnų – laisvo planavimo sodybai!