Rengdamas Bajorų kaimo (Elektrėnų sav.) viduramžių kapinyno tyrinėjimų dešimtmečiui skirtą parodą (plačiau apie šiuos tyrimus žr.: http://www.prigimtine.lt/lt/archeologija/) stabtelėjau prie keramikos. Tarp daugiau kaip 13 300 žiestos keramikos šukių, datuojamų XIV a. – XV a. pradžia, yra 188 priedugniai ir 68 dugneliai; ant pastarųjų – 24 iškilūs ženklai (1–3 pav.). Jais buvo paženklinta iki 22 puodų dugnų.

Dar 2011 m. vasarą su Vilniaus puodžių cecho meistrais ‒Dainiumi Strazdu, Elena Aleksejeva ir Kristina Venckūnaite atidžiai apžiūrinėdami šukes ir kartodami senųjų puodžių kelią išsiaiškinome kaip buvo pagaminti ir paženklinti Bajorų kapinyne surasti puodai. Tai ant pasukamo puodžiaus stalelio (stovylo) nulipdyti ir apžiesti indai; puodo dugną paženklindavo ant stalelio išraižytas (tiesa – veidrodinis) ženklas (4–6 pav.).

Puodų dugnų ženklai – retas archeologinis radinys. Palyginimui, 1970 m. Lietuvoje buvo žinoma tik 14 paženklintų puodų (7 pav.; tyrinėjant Darbutų, Nemenčinės, Obelytės piliakalnius, Vilniaus Žemutinę pilį ir Gedimino pilies kalne, Rumšiškių viduramžių kapinyne rastos iš viso 384 puodų dugnų šukės). Kaimyninėse šalyse, Baltarusijoje, iš dalies – Lenkijoje, paženklintų puodų skaičius pastebimai išauga pilkapiuose, viduramžių kapinynuose, aukojimo vietose. Svastikos ženklas – dažnas, paplitęs (8–11 pav.).

Per praėjusį šimtmetį Rusijos archeologai įtvirtino nuomonę, kad ženklinti puodai liudija apie puodininkystės amato ištakas ir jo raidą. Paprastai teigiama, kad meistrai ar dirbtuvės ženklino savo gaminius, o simbolinė ženklų reikšmė, jei tokią jie kada nors turėjo, buvusi pamiršta. Man akivaizdu, kad ant daugelio puodų pasikartojančius ženklus: kryželius, apskritimus, jų derinius ir vedinius, nepriklausomai nuo indų pagaminimo vietos ir laiko, tarpusavyje vienija mitinis u g n i e s vaizdinys. Jis talpus, apima dangaus dievų ‒ Saulės (ratelis) ir Perkūno (lygiakryžmis kryžius) šventumo sritis, veikia indų gaminimą ir naudojimą.

Santykinai mažas puodų ženklų skaičius senovės gyvenviečių, piliakalnių ir miestų kultūriniuose sluoksniuose, didelis – pilkapiuose ir kapinynuose verčia manyti, kad kitados ženklinti indai buvo skirti šventėms. Galbūt vandeniui įpilti, maistui sudėti arba gaminti. Šie indai glaudžiai siejosi su laidojimo apeigomis ir vaizdiniais apie mirusiųjų pasaulį: tikėta, kad sekdamos Saulę, jos keliu vėlės palieka gyvųjų pasaulį, o Perkūnas joms atveria dangų.

2015 m. lapkričio 7 d., Pašulniškės

Paveikslėliai

1) Viena iš svastikų, kuria buvo ženklinami Bajorų viduramžių kapinyno puodų dugnai. D. Tomkuvienės pieš.

2) Svastika ant puodo dugno, rasta tyrinėjant Bajorų kapinyno dalį pelkėje (2011-07-21). V. Vaitkevičiaus nuotr.

3) Svastikų ženklų, kuriais buvo paženklinti Bajorų kapinyno puodai, dalys. V. Vaitkevičiaus nuotr.

4) Ant pasukamo puodžiaus stalelio (stovylo) Dainius Strazdas vėl raižo Bajorų svastiką (Trakų pusiasalio pilis, 2011-07-25). V. Vaitkevičiaus nuotr.

5–6) Pradedant lipdyti ant stovylo puodo dugne pirmiausia įsispaudžia ženklas. V. Vaitkevičiaus nuotr.

7) Nemenčinės (Vilniaus r.; viršuje) ir Darbutų piliakalnyje (Raseinių r.; apačioje) rasti puodų ženklai (pagal: Mulevičienė I. Puodų ženklai Lietuvos teritorijoje XII–XVI amžiais, Lietuvos TSR MA darbai, ser. A, 1970, t. 1, p. 138, pav. 2)

8) Kastykų pilkapyje 4 rastas puodas su svastika ant dugno (Vileikos r., Vidurio Baltarusija; pagal: Звяруга Я. Г. Белрускае павiлле ў жалезным веку i раннiм сярэдневякоўi. Miнск, 2005, c. 157, мал. 93)

9) Vienas iš paženklintų puodų, rastų tyrinėjant Lednicos ežerą (Vidurio Lenkija; pagal: Grupa M., Matuszewska-Kola W. Ceramika naczyniowa z badań podwodnych, Wczesnośredniowieczne mosty przy Ostrowie Lednickim / 1. Pod redakcją Z. Kurnatowskiej. Lednica-Toruń, 2000, s. 188, Tabl. XLI:1)

10) Judičių pilkapyje 15 rasto paženklinto puodo dugnas (Rogačevo r., Rytų Baltarusija; pagal: Плавинский А. Н. К вопросу о гончарных клеймах, Славяне и их соседи (археолотия, нумизматика, этнолотия). Минск, 1998, c. 64, рис. 1:12)

11) Juravičių senovės gyvenvietėje rasto paženklinto puodo dugnas (Kalinkavicų r., Pietų Baltarusija; pagal: Иоў A. B. Acноўныя тыпы керамiчнага посуду X–XI ст. на беларускiм Палессi, Древняя история Восточной Европы. Сборник научных статей, посвященных 80-летию профессора Э. М. Загорульского. Минск, 2009, c. 69, мал. 1)